Lietuvos bankas: ekonomika augs sparčiai, tačiau infliacija bus didesnė, nei tikėtasi

„Karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose, dėl kurių trukmės ir intensyvumo galėčiau tik spėlioti, yra pagrindinis ekonomikos perspektyvas keičiantis veiksnys. Jo poveikį kiekvienas galime matyti degalinių švieslentėse, todėl infliacija artimiausiais metais bus didesnė, nei numatėme anksčiau. Nepaisant to, Lietuvos ekonomikos augimas šiemet ir toliau bus spartus, jį daugiausia skatins didėjančios gyventojų pajamos ir investicijos“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankas parengė du galimus ekonominės raidos scenarijus. Pagal pagrindinį scenarijų numatoma, kad energijos išteklių tiekimo sutrikimai tęsis iki 2026 m. rudens, o regiono energetikos infrastruktūra papildomos didesnės žalos nepatirs. Pagal nepalankųjį scenarijų sutrikimai užsitęstų iki šių metų pabaigos, o infrastruktūra patirtų reikšmingą žalą.

Pagal pagrindinį scenarijų vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų išaugti iki 5,1, kitąmet sumažėti iki 3 ir tik 2028 m. grįžti į 2,5 proc. lygį, būdingą Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai. Pagal nepalankųjį scenarijų infliacija šiemet išaugtų iki 5,8, 2027 m. siektų 4,1, o 2028 m. vis dar būtų didesnė kaip 3 proc.

Infliaciją labiausiai didins didesnės energijos kainos. Brangstanti energija didins ir kitų prekių bei paslaugų kainas. Prie didesnės infliacijos taip pat prisidės lėšų atsiėmimas iš antrosios pensijų pakopos fondų ir padidinti netiesioginiai mokesčiai.

Pagrindiniame scenarijuje numatoma, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 3,1, 2027 m. – turėtų sulėtėti iki 2, tačiau 2028 m. – vėl paspartėti iki 2,9 proc. Pagal nepalankųjį scenarijų augimas būtų nuosaikesnis – atitinkamai 3,1, 1,6 ir 2,5 proc.

Ekonomikos augimo svyravimus labiausiai veikia padidėsiančios gyventojų disponuojamosios lėšos dėl galimybės atsiimti lėšas iš antrosios pensijų kaupimo pakopos fondų. Tai šiemet turėtų lemti gerokai didesnį privatųjį vartojimą, tačiau 2027 m. jo augimas reikšmingai susitrauks, nes didžioji dalis atsiimtų lėšų jau bus išleista.

Prie ekonomikos augimo šiemet prisidės ir reikšmingai didėsiančios valdžios sektoriaus investicijos, tiek susijusios su gynybos poreikiais, tiek su kitomis reikmėmis. Užsienio paklausa, pernai augusi iš dalies dėl suintensyvėjusio atsargų kaupimo prieš įsigaliojant didesniems muitų tarifams, 2026 m. turėtų didėti lėčiau ir riboti eksporto plėtrą.

Investicijos sparčiai didėjo jau pernai ir taip sudarė palankesnes sąlygas kelti darbo našumą, kuris taip pat reikšmingai prisideda prie ekonomikos plėtros. Darbo našumo augimas artėja prie ilgalaikės tendencijos, o tai leidžia toliau didinti darbo užmokestį ir gyventojų pajamas.

Darbo rinkos padėtis tebėra palanki darbuotojams, tačiau demografinės tendencijos didina įtampą. Mažėja darbingo amžiaus gyventojų, silpnėja migracijos poveikis, o gyventojų aktyvumo lygis jau yra pasiekęs aukštą ribą. Dėl to užimtųjų skaičius pernai pirmą kartą nuo 2021 m. sumažėjo.

Darbo užmokesčio kilimą ir toliau palaiko nemenka darbo jėgos paklausa – laisvų darbo vietų lygis daugelyje ekonominių veiklų viršija ilgalaikį vidurkį. 2025 m. darbo užmokestis didėjo daugiau kaip 8, šiemet jo augimas turėtų būti artimas 8, o vėlesniais metais – apie 7 proc.